Orai jau spėjo atvėsti, nors tai dar nesugrąžino atostogautojų.
Mano darytos koncerto nuotraukos publikuotos miesto tinklalapyje. Elektroniniu paštu 'susipažinau' su mero dukra, kuri man parašė labai gražų laišką. Šiandien paskutinė koncertų diena, gal pavyks ir šįsyk padaryti nuotraukų?

Praleidau labai įdomų savaitgalį šiaurinėje Prancūzijos dalyje Bretagnėje. Kelionė buvo ilga, net apie septynias- aštuonias valandas, nes nusprendžiau vykti ne traukiniais, kurie gan brangūs, bet su covoiturage. Taigi penktaidienį popiet išvykau traukiniu iki Poitiers, tada covoiturage iki Nantes, tada dar su kitu vairuotoju iki Lorient, kur jau visa savaitę vyko fantastiškas kasmetinis keltų muzikos festivalis (festival interceltique).
Keli iš fantastiškų dalykų kuriuos patyriau:
- mačiau daug kiltų
- su didele nuolaida nusipirkau milžinišką audeklą su tribal ir saulės motyvais.. sienai ar stalui papuošti
- klausiausi muzikos iš Škotijos, Airijos, Bretanės, Ispanijos, Kanados
- stebėjau akrobatų, ugnies rijiko pasirodymą ir afrikietiškus šokius
- išbandžiau 'skraidantį kilimą' atrakcionų parke
- sumušiau Gineso pasaulio rekordą
(taip taip- 15 dienos vakare tūkstančiai žmonių šoko bretanišką šokį, prisijungiau ir aš!)
- plaukiau laivu; atsisėdau jo priekyje ir vėjui kedenant plaukus pasijaučiau kaip brangioje jachtos iškyloje...
- maudžiausi Atlanto vandenyne
- ir truputį įdegiau
- aplankiau 16 amžiaus tvirtovę ir joje esančius ginklu bei marinistinius muziejus (beje, įėjimas VAIKAMS iki 26 metų- nemokamas)
- užlipau ant tvirtovės sienos ir pasidariau pikniką stebėdama potvynius ir atoslūgius, saulės atšvaitus vandenyne ir skubančius laivus
- nusifotografavau su kupranugariais, iš kurių kai kurie net laisvi vaikščiojo po lauką šalia cirko palapinių
- keliavau kemperiu

Ir grįžau po ilgos kelionės, dabar planuoju kitas ;) Dievinu jūrą!!

Šįryt puse vienuoliktos mano kolegė pagimdė sūnų Alexy. Didelis vyras, puspenkto kilogramo :)

Traukiniai Prancūzijoje tokie nuostabūs. Čia yra jų garsusis greitasis TGV, siekiantis 500km/h. Bet jis ne visur, dažniausiai tik padeda susisiekti su Paryžium ir Prancūzijos pietumis. O kai ir padeda, tai nereguliariai- jie ypač nemėgsta važinėti savaitgaliais bei šventinėmis dienomis, kurių čia gan nemažai.
Ir kadangi traukiniai Prancūzijoje yra valstybinė nuosavybė, ir tokie nuostabūs, vyriausybė nusprendė, kad visos investicijos bus skirtos traukiniams, o ne autobusams. Tad kai tau traukinio laikas netinka arba iš viso nėra galimybės juo keliauti, normalių alternatyvų nebus. Sėkmės beieškant tarpmiestinių autobusų- jų paprasčiausiai nėra!

Čia tenka išgirsti daug įdomių istorijų. Pavyzdžiui, mergina išvyko antrą popiet iš Bordeaux vidurio vakarų pusėje, kad laiku pasiektų miestą Besancon šalies centrinėje dalyje. Tačiau tam reikia keliauti per Paryžių. Po poros valandų ji jau ten, tačiau jos traukinys vėlavo, ir ji nespėjo persėsti. Sėdo mergina į kitą traukinį, susisiekiantį su Nimes šalies pietuose. Istorijos pabaiga? Ji pasieke Besancon kitos dienos šeštą ryto.

Tad žmonės imasi alternatyvų. Pavyzdžiui, taip užsimezgė Covoiturage projektas, kuris reiškia 'važiuoju- galiu pavežti- bet primokėkit už kelią ir benziną'. Taip, greitkelių atkarpos Prancūzijoje mokamos, tad kartais tenka pasukti galvą, ar išties automobilis būtų pigiau nei traukinys. O kiek bekeliavau, tranzuotojų matyti neteko...

Dar prancūzai dievina motorolerius. O jau jų garsas! Jeigu turėčiau kiek politinės įtakos, uždrausčiau transporto priemones, viršijančias tam tikrą garsinį limitą. Mano buto langai į gatvę, naktimis karšta ir trūksta oro, tad nori nenori tenka praverti langą. O kai praveri langą...: "BIIIIIIIIRRRRRRRBT"... "BUUUURRRRGGZZT" ... "BZZZZZZZZ"... Nemokami žadintuvai keliskart per naktį! Ypač ačiū šiukšliavėžei, kuri mane pakelia šeštą ryto, nes šiukšlininkai yra matyt prikaupę pernelyg daug pagiežos, kad jie turi pradėti darbą taip anksti, dar kitiems bemiegant (juk vienodos darbo sąlygos visiems taip svarbu Prancūzijoje!), kad stengiasi atliekų dėžes nuleisti ant šaligatvio su kiek įmanoma didesniu trenksmu. Ir dėkui kelius plaunančiai mašinai, kuri darbuojasi dar anksčiau, penktą ryto, kelis kartus per savaitę, ir jos švelnius skleidžiamus garsus galima drąsiai prilyginti reaktyvinio lėktuvo varikliui.

Taip kad paaukokit kas nors pinigų oro kondicionieriui...

Visi atostogauja:

Kolegos.
Duonkepiai.
Policininkai.
Mokytojai.
Direktoriai.
Biurokratai.
Kaimyno šuo.
Net ir kino teatras...


O aš ne, nes jau buvau Lietuvoje ankstyvą birželį.