Ši rytą pusryčiavau organizacijoje, ir manęs pristatyti buvo sukviesti visi darbuotojai, kurių buvo apie 40. Taigi sulaukiau daug bissous, pabuvau dėmesio centre, išmokau daug vardų ir sužinojau ką kas veikia. Taip pat jau ėmiau po truputį pratintis dirbti prie infodesk, nors vis dar nelengva suprasti, ko žmonės prašo. Bet jau atlikau simbolišką pirmąją užduotį- vienam klientų padaviau išspausdinto popieriaus lapą ir už tai paėmiau užmokestį, jam turbūt ir neįtarus, kad esu ne prancūzė, bet antra vertus, ir neteko daug ko sakyti :)
Armandui padovanojau nuostabiai iliustruotą didelį suvenyrinį kalendorių su Lietuvos mitais ir legendomis lietuvių ir anglų kalbomis. Deja, centro direktoriui Herve jis taip patiko, kad pasinaudojęs savo pozicija pareikalavo, kad kalendorius kabėtų tik jo kabinete. Armandui neliko nieko kito kaip sutikti, gestais rodant neva riedančias ašaras. Reikės jam iškepti citrininį pyragą, kad taip neliūdėtų.
Jau turiu bilietus į atvykimo seminarą Metz mieste, kelioms dienoms užsukant į Paryžių. Pasidariau nuolaidų kortelę, kurioje mane netyčia pasendino aštuoniom dienomis.
Ėmiau savarankiškai tyrinėti miestą dviračiu.
Susipažinau su Jacques, kuris dirba su įvairiomis vyriausybinėmis nepelno organizacijomis, ir su juo turėjau labai įdomų pokalbį. Jis padės įgyvendinti mano asmeninį projektą. Viena iš idėjų yra, kad imsiuosi darnaus vystymosi Burkina Fase finansavimo paieška ir renginių organizavimu. Valio!
Na, o su Caroline sumąstėm, kad reiktų keistis žiniomis- aš ją mokysiu anglų, o ji mane ispanų kalbos.
Armandui padovanojau nuostabiai iliustruotą didelį suvenyrinį kalendorių su Lietuvos mitais ir legendomis lietuvių ir anglų kalbomis. Deja, centro direktoriui Herve jis taip patiko, kad pasinaudojęs savo pozicija pareikalavo, kad kalendorius kabėtų tik jo kabinete. Armandui neliko nieko kito kaip sutikti, gestais rodant neva riedančias ašaras. Reikės jam iškepti citrininį pyragą, kad taip neliūdėtų.
Jau turiu bilietus į atvykimo seminarą Metz mieste, kelioms dienoms užsukant į Paryžių. Pasidariau nuolaidų kortelę, kurioje mane netyčia pasendino aštuoniom dienomis.
Ėmiau savarankiškai tyrinėti miestą dviračiu.
Susipažinau su Jacques, kuris dirba su įvairiomis vyriausybinėmis nepelno organizacijomis, ir su juo turėjau labai įdomų pokalbį. Jis padės įgyvendinti mano asmeninį projektą. Viena iš idėjų yra, kad imsiuosi darnaus vystymosi Burkina Fase finansavimo paieška ir renginių organizavimu. Valio!
Na, o su Caroline sumąstėm, kad reiktų keistis žiniomis- aš ją mokysiu anglų, o ji mane ispanų kalbos.
...Dviratis. Mano :)