Savanorystė Prancūzijoje 
 
Vakar vakare užuot ėję į čiuožyklą patraukėm ieškoti baro, tačiau šis miestelis sekmadinio vakarą tinka gyventi vaiduokliams. Po ilgų dairymųsi aptikom vienintelį veikiantį barą, pilną cigaretės nepaleidžiančių šešiasdešimtmečių. Dar atradau, kad alus pralaužia kalbos barjerus. Vėliau Agustin keliavo į stotį pasitikti draugo, ir likusi su Mae-Lise, kuri kita jokia kita kalba nekalba, pamažu įsišnekėjau. Ji mane mokino prancūziškai, o aš ją vieno kito angliško žodžio. Kai ir mes pasiekėm susitikimo vietą, abi jau kvatojom iš tarpusavio juokų.
Beje, visiems labai patiko Vytauto Kernagio muzika.

Kambarį dekoravau nuotraukomis. Vis jaukiau.

Šiandien buvo mano pirma darbo diena. Kol kas tik apsižvalgiau po patalpas, stebėjau vaidinimą pagal Viktoro Hugo pjesę (supratau tik, kad kalba ėjo apie karalienę...), susipažinau su žmonėmis, pratinausi prie prancūziško pasisveikinimo, tobulinau šnekamąją kalbą, mokiau savo mentorių lietuvių kalbos ("nie-ka-da!!"), maitinausi valgykloje, kur visi vieni kitus pažįsta, klausiausi argentiniečių pokalbių ispaniškai, pildžiau dokumentus.

Tuo tarpu Delfis publikavo porą straipsnių apie savanorystę:
apie EVS ir savanorystės Lietuvoje populiarėjimą.

Šiandien išmokti žodžiai: 1. pamplemousse (greipfrutas); 2. cuiller (šaukštas); 3. 3. couteau (peilis); 4. fourchette (šakutė).

Už dviejų savaičių važiuoju į Paryžių!
Picture



Leave a Reply.