Štai čia aš pradedu savo savanorystės kelio 2010 metais aprašymą. Visų pirma, kas tai, toji savanorystė? Aš išvykstu atiduoti dalelės savęs ir kartu pasiimti kažko naujo. Vykstu pažinti kultūrą, išmokti kalbą, išbandyti savo jėgas, ir padėti skatinant vietinės bendruomenės raidą.
Europos savanorių tarnybos (EST, angliškai- EVS) programa vyksta 2007- 2013 metais. Apie ją sužinojau iš dviejų vokietaičių, kartu su manim vykusių iš Rygos į Vilnių 2007 pavasarį. Važiavome dviem autobusais, ir kitas pateko į nedidelę avariją- iš šalutinio kelio išlėkęs lengvasis automobilis gerokai nubrozdino autobuso šoną. Tokiomis keistomis aplinkybėmis užsimezgęs pokalbis atskleidė įdomių dalykų. Regina pasakojo, kad ką tik baigė mokyklą ir vyksta pasitikrinti savo pašaukimo socialiniams mokslams. Ji dirbs senelių prieglaudoje, taip pat gaus vietinės kalbos pamokas. Taip bekalbant atvykome ir į Vilnių, kur jai ir jos draugei padėjau susigaudyti naujame mieste, ir ties tuo atsisveikinome. Palikau jas gaudyti naujų ispūdžių, o pati nuvažiavau namo su mintimi kada nors pasidomėti šia programa...
2009 metais baigusi bakalaurą užsienyje dar nenorėjau nusėsti darbe, o ir dar nesijaučiau pasiryžusi rinktis, kurioje šalyje tas būtų. Troškau tobulinti įvairių kalbų žinias, o tarp jų ir prancūzų, nes vis lankydavau kursus, tačiau dar nepramokau laisvai ja kalbėti. Intensyvios EST projektų paieškos pagaliau atsipirko, ir po keturių mėnesių laukimo pas tėvelius po sparnu gavau patvirtinimą, kad vasarį išvažiuoju savanoriauti į miestuką Prancūzijoje. Valio!
Mano tikslas šiame dienoraštyje bus pasidalinti savo patyrimais, tikslais, abejonėmis, pažinimu ir visu kuo per ateinančius 12 mano projekto mėnesių.
Pirmas žingsnis jau įvykdytas- turiu skrydžio bilietą (už 4 dienų!!) ir jau lankiausi 'pre-departure' seminare, kuris vyko Kulautuvoje 4 dienas ir jame buvo kitų būsimų savanorių iš visos Lietuvos ir kurie vyks įvairiam laikotarpiui nuo 3 iki 12 mėnesių į Italiją, Prancūziją, Ispaniją, Vengriją, Maltą, Čekiją, Ganą, Gruziją ar Vokietiją.
Europos savanorių tarnybos (EST, angliškai- EVS) programa vyksta 2007- 2013 metais. Apie ją sužinojau iš dviejų vokietaičių, kartu su manim vykusių iš Rygos į Vilnių 2007 pavasarį. Važiavome dviem autobusais, ir kitas pateko į nedidelę avariją- iš šalutinio kelio išlėkęs lengvasis automobilis gerokai nubrozdino autobuso šoną. Tokiomis keistomis aplinkybėmis užsimezgęs pokalbis atskleidė įdomių dalykų. Regina pasakojo, kad ką tik baigė mokyklą ir vyksta pasitikrinti savo pašaukimo socialiniams mokslams. Ji dirbs senelių prieglaudoje, taip pat gaus vietinės kalbos pamokas. Taip bekalbant atvykome ir į Vilnių, kur jai ir jos draugei padėjau susigaudyti naujame mieste, ir ties tuo atsisveikinome. Palikau jas gaudyti naujų ispūdžių, o pati nuvažiavau namo su mintimi kada nors pasidomėti šia programa...
2009 metais baigusi bakalaurą užsienyje dar nenorėjau nusėsti darbe, o ir dar nesijaučiau pasiryžusi rinktis, kurioje šalyje tas būtų. Troškau tobulinti įvairių kalbų žinias, o tarp jų ir prancūzų, nes vis lankydavau kursus, tačiau dar nepramokau laisvai ja kalbėti. Intensyvios EST projektų paieškos pagaliau atsipirko, ir po keturių mėnesių laukimo pas tėvelius po sparnu gavau patvirtinimą, kad vasarį išvažiuoju savanoriauti į miestuką Prancūzijoje. Valio!
Mano tikslas šiame dienoraštyje bus pasidalinti savo patyrimais, tikslais, abejonėmis, pažinimu ir visu kuo per ateinančius 12 mano projekto mėnesių.
Pirmas žingsnis jau įvykdytas- turiu skrydžio bilietą (už 4 dienų!!) ir jau lankiausi 'pre-departure' seminare, kuris vyko Kulautuvoje 4 dienas ir jame buvo kitų būsimų savanorių iš visos Lietuvos ir kurie vyks įvairiam laikotarpiui nuo 3 iki 12 mėnesių į Italiją, Prancūziją, Ispaniją, Vengriją, Maltą, Čekiją, Ganą, Gruziją ar Vokietiją.
Labiausiai įsiminę įspūdžiai:
1 diena- orientacinis komandinis žaidimas po Kulautuvos miškus spaudžiant -20C šalčiui. Dvi valandas, net ir sutemus, ieškojom laiškelių, paslėptų tai ties medžiu-tiltu, tai ties 'įsimylėjusiais medžiais'... Ir žinoma, aš ko gero vienintelė iš visos grupės apsirgau, ot tas imunitetas...
2 diena- savanoriavimas po Kulautuvą- turėjome komandomis surasti savanoriško darbo ir už jį būti simboliškai pavaišinti arbata. Visi užduotį įvykdė, nesvarbu, mažesnę ar didesnę. Mes su Daiva ir Lina apsilankėme vaikų sanatorijoje ir buvome pasitiktos išskėstomis rankomis. Vedėja tuoj surado mums vaikų krūvą, ir turėjome tuoj pat sumąstyti, kuo užimti 40 mažų padaužų.
Žinoma, žaidimais- 'arbūzo' valgymu, 'siūlai susivykit', 'diena- naktis', 'žuvys- tinklas'... Buvo smagu, net nenorėjo mūsų paleisti, o arbata irgi pasivaišinome. Išies buvo malonus nuotykis, o manau, kad sanatorijoje tikrai atsirastų vieta ir nuolatiniam savanoriui.
1 diena- orientacinis komandinis žaidimas po Kulautuvos miškus spaudžiant -20C šalčiui. Dvi valandas, net ir sutemus, ieškojom laiškelių, paslėptų tai ties medžiu-tiltu, tai ties 'įsimylėjusiais medžiais'... Ir žinoma, aš ko gero vienintelė iš visos grupės apsirgau, ot tas imunitetas...
2 diena- savanoriavimas po Kulautuvą- turėjome komandomis surasti savanoriško darbo ir už jį būti simboliškai pavaišinti arbata. Visi užduotį įvykdė, nesvarbu, mažesnę ar didesnę. Mes su Daiva ir Lina apsilankėme vaikų sanatorijoje ir buvome pasitiktos išskėstomis rankomis. Vedėja tuoj surado mums vaikų krūvą, ir turėjome tuoj pat sumąstyti, kuo užimti 40 mažų padaužų.
Žinoma, žaidimais- 'arbūzo' valgymu, 'siūlai susivykit', 'diena- naktis', 'žuvys- tinklas'... Buvo smagu, net nenorėjo mūsų paleisti, o arbata irgi pasivaišinome. Išies buvo malonus nuotykis, o manau, kad sanatorijoje tikrai atsirastų vieta ir nuolatiniam savanoriui.
3 diena- nuo 9 ryto iki 10 vakaro buvome užsiėmę projektais ir gerte gėrem informaciją. Išties naudingiausia buvo diskusija apie toleranciją, kuriai visi turėjome nesibaigiančių klausimų. Vakare patys gaminome vakarienę, o po jos supratau, bežaisdama Jenga, kad ir kaip atrodo, jog vilties nėra ir kad bokštas betraukiant pagaliuką sugrius, tikėjimo visada reikia turėti, nes po to žaidimas ir toliau apeina ne vieną sėkmingą ratą.
4 diena- apibendrinimas ir atsisveikinimas...
Dabar kupina įspūdžių ir pastangų išsigydyti slogą išsitraukiu savo ištikimą rožinį lagaminą ir pradedu žavujį pakavimosi procesą. Iki kitų naujienų!
4 diena- apibendrinimas ir atsisveikinimas...
Dabar kupina įspūdžių ir pastangų išsigydyti slogą išsitraukiu savo ištikimą rožinį lagaminą ir pradedu žavujį pakavimosi procesą. Iki kitų naujienų!