Savanorystė Prancūzijoje 
 
Picture
3 valanda popietės. Sėdim biure dviese su Zoe, kiekviena įlinkusi į savo kompiuterį. Abiem skauda galvą. IT centre tik vienas žmogus. Visiškai nėra ką veikti, ypač man, bet taisyklės tokios- biure turi būti bent du darbuotojai. Naršau po interneto niekus ir svarstau, kokia įdomi galėtu būti buvusi ši diena. Viskas išėjo ne taip, kaip turėjo būti...

Apie 30% mano savanorystės laiko turėtų užimti darbas prie įvairių projektų, bet kol kas jaučiuosi kaip Sizifas, kuris i kalną vis stumia akmenį tik tam, kad vėl jį nuristų žemyn. Manau, kad niekas nepanaudojo mano plakatų ar brošiūrų EVS prezentacijai, kol manęs nebuvo. Klausti nenoriu, nes bijau, kad mano baimės pasitvirtins. Man sugrįžus is Škotijos visą savaitę vyko kasmetinis projektas prie ežero, kuriame atostogų išėjusiems moksleiviams buvo duodamos užduotys ir konkursai, ir kur, žinoma, vyko mūsų reporteriai, bet aš, deja, negavau niekuo prisidėti ir tik baigusi darbą vieną vakarą apsilankiau šventėje užmesti akį.

Tuomet artėjo kitas projektas- Tremplin musical- "muzikinis tramplinas". Tai konkursas, kurio metu del piniginio prizo bei laiko įrašų studijoje ant scenos  varžosi 12 muzikantų. As tikėjausi, kad galėsiu prie jo prisidėti. Kalbėjau su irašų inžinierium, kuris patvirtino, kad mano pagalbos reikės, taip pat su savo darbų vadovu, su kuriuo sutariau, kad renginio metu fotografuosiu grupes, ir kad man duos profesionalią kamerą. Taigi šį rytą su visa komanda pusvalandžiu anksčiau nei paprastai darbą pradėjome apsilankymu koncertų salėje, kur mums direktorius išaiškino kas ir kaip vyks. Negalėjau tverti kailyje, kokia įdomi laukė popietė- turiu specialią organizatoriaus kortelę su savo vardu, tad galėsiu nardyti po užkulisius, domėtis garso inžinierių darbu, stebėti besirenkančius žmones, besijaudinančius muzikantus, meniškai fiksuoti akimirkas, netgi balsuoti už grupes ir vertinti jų pasirodymus. Po salės apžiūros visi grįžom i biurą, ir kaip visada atėjo pietų pertrauka. Beišeidama pasitikslinau su kolege, ar būtent pusę dviejų renkamės salėje. Ir tada sužinojau, kad visą popietę iki pat pusės šešių man reikės praleisti biure, nes daugiau nėra kam. Kai mano darbas baigsis, visos grupės jau bus baigusios koncertuoti ir kaip tik vyks prizų iteikimas.
Skambinau savo darbų vadovui ir klausiau, ką daryti, ir iš pradžių jis sakė, kad eičiau i salę, bet vėliau vėl paskambino ir atsiprašęs patvirtino, kad man teks sėdėti ofise, nes vienos darbuotojų šią popietę ten nebus.
Bet juk man nepriklauso vykdyti apmokamo darbuotojo pareigas?..

Taip, tai nesusipratimas ir nesusiorganizavimas, bet panašu, kad niekas nėra labai suinteresuotas, kad įsitraukčiau į ivairiapusę veiklą. Esu smarkiai nusivylusi...

P.S. Iš teigiamos pusės, vakar praleidau dvi valandas muzikos studijoje ir esu pasiėmusi dar tris valandas įrasų studijoje šeštadieniui. Pažiūrėsim, gal pavyks sukurti ką nors gražaus.




Leave a Reply.