Savanorystė Prancūzijoje 
 
Picture
Vieną dieną kaip paprastai atsisėdusi prie pietų stalo valgykloje aptikau naujovę.
Kolegos kirto kažkokį garuojantį kalafioro pavidalo (o naivumėli!) patiekalą. Kas tai? 'Cerveu d'aigneau'. Hmmm...
Pasiimu žodyną. Atsiverčiu. Ir staiga vidury dienos pasijuntu įtraukiama į Hanibalo Lekterio filmą. 'Ėriuko smegenys?!?!'

'Jūs ką, rimtai???'- suklapsėjau blakstienomis.

Visa laimė, kad darbuotojos Hugette ir Annie žino, jog nevalgau mėsos, ir vis maitina mane 'daržovėmis'. Išskyrus porą trejetą nesusipratimo atvejų, kai ragavau pyrago su jūros gėrybėmis, blynelius su 'grybais' (t.y., kumpiu) bei neva vegetarišką 'kišą', apkepintą... taukuose.

Bet oi kaip buvo smagu sėdėti ir mėginti kramtyti ratatouille (daržovių troškinį), kai čia pat nuo kaimyno lėkštės sklinda nekaltos avelės žlugusių apsvilusių svajonių kvapas bei akies kamputyje stūkso tooooooks neapetetingas vaizdas...

O dar stebėjosi kolegos, ko pasiėmusi žodyną staiga pratrūkau graudžiu juoku, ir ko taip mažai valgė ši paprastai puikios nuotaikos bei apetito panelė...

Beje, kai kurie lietuvaičiai mėgsta paprotingėti užkrimtę 1500% dienos normos cholesterolio turinčių kiaulės smegenų. Taip kad skanaus.
O man ačiū, aš ir toliau liksiu ištikima savo 'daržovėms'.


Beje, keičiant temą pridursiu nerealiai paprastą gėrimo receptą.

Šiaip nemėgstu rožinio vyno, jis toks kažkoks nei charakteringas raudonas, nei švelnesnis ir prie daug ko tinkantis baltas. Nei šioks nei anoks. Bet 2/3 taurės rausvojo vyno sumaišius su 1/3 taurės greipfruto sirupo išeina šis tas labai skanaus. Pabandykit (jei tik rasit kur tokio sirupo, sėkmės).




Leave a Reply.