Šeštadienį dirbau visą dieną, apmokiau nemažai žmonių naudotis nemokama grafinio dizaino programa, buvo super. Ilgos dienos pabaigoje susiradau naują bičiulę ir kartu ėjom žiurėti filmo Oceans... apie vandenyną, žinoma, ir kas jame gyvena. Fantastika, norėčiau kadanors dalyvauti kuriant tokius filmus...

Vienas labai sąžiningas pagyvenęs džentelmenas norėjo susimoketi už valandą interneto, bet turėjo 10 centų mažiau, nei kainuoja. Sakau jam, na nesvarbu, gerai ir tiek. O jis primygtinai nesutiko mokėti mažiau, ėjo namo atsinešti tų trūkstamų 10 centų ir tada skaičiavom kartu 2 ct monetas :) Jis man užraše savo principą:
"les bons comptes font les bons amis"
kas maždaug reikštų... sąžiningi atsiskaitymai augina draugystę :)

Prancūziškai šikšnosparnis yra plika pelė. Aš nejuokauju, bet nesijuokti sužinojus sunku!

Šios savaitės projektai:

• plakatas apie EVS paruošta su Gimp (atlikta)
• brošiūra apie EVS paruošta su Scribus (vyksta lėėėtas progresas)
• trumpametražio apie EVS scenarijaus rašymas (pradžia padaryta; iš pradžių turiu parašyti daugiau mažiau patirtimi paremtą istoriją, tada įterpti dialogą, surasti aktorius, kol galiausiai balandžio gale filmuosim... Ši idėja man patinka labiau, nei is pradžių sumanytas skubotas reportažas balandžio 3iajai. Ir meniškesnis, ir daugiau bus į jį idėta, ir nebus gėda filma vežtis i pristatymus mokyklose.
• Gimp programos pristatymas ir mokymai (prancūziškai aiškinu svarbiausius bei įdomiausius programos aspektus, mokau grafinio dizaino, vedu pamokėles- jau vienas pristatymas pavyko, kitas laukia šeštadienį, ir tikriausiai bus gerokai daugiau nei tik vienas žmogus... oi, truputį baisu)

Prancūzija: +19 laipsniu Celsijaus, saulėta. Lietuva: -2 C, sninga.

Per pastarąsias dvi savaites turejau dvi įdomias patirtis prancūzų šeimose, kurios mane priėme į svečius. Galiu pasakyti, kad ko jau ko, o vaišių buvo daug ir įvairių. Taip pat ir pokalbių- abu kartus teko paprakaituoti bandant iki smulkiausių detalių ne savo kalba paaiškinti, kaip gi gaminami tie cepelinai...

6- 7 dienos-  Ile d'Oleron

Po empanadas vakaro su Agustin ir Caroline bei Maelys keliavom traukiniu iki Poitiers, miesto ant uolų, kaip iš pirmo žvilgsnio jį pavadinau. Vėliau ten susitikome mūsų vairuotoją, su kuriuo per covoiturage interneto puslapį susiderinome kelionės detales. Už kelionę jam sumokėjom sutartą sumą. Išėjo pigiau ir patogiau nei būtų buvę traukiniu. Beje, Prancūzijoje automagistralės daug kur mokamos, o leidžiamas greitis siekia 130 km/h, kai kur gal ir daugiau.Ilgas kelias, nuovargis paėmė viršų ir nusnūdau... Po poros valandų pasiekėme tikslą, o tada jau į salą vežė Maelys tėtis per nepaprastą trijų kilometrų ilgumo mėlynai apšviestą tiltą, per jūrą jungiantį salą su žemynu.
Buvo tik po pakrantę nusiaubusios savaitės, tikėjausi pamatyti daug dauiau žalos. Žinoma, bangos nuniokojo pakrantę, o vėjas palaužė ir taip jau palinkusius medžius.

Kokie žavūs balti nameliai mėlynom langinem. Koks neaprėpiamas Atlanto vandenynas. Keista, kad šioje saloje gyventojai giriasi esą tiesiai priešais Niujorką... Vadinasi, pabuvau jau abiejose vandenyno pakrantėse...

Žmonės cia cigarecių pelenus krato i jūros kriaukles.

30 km ilgio sala turi savo nuosavą alaus daryklą.

Vasaros sezonas prasideda gegužę.

Pakrantėje mėtosi dar gyvos jūros žvaigzdės.

Potvynių laukia keistos sukalkejusios kriauklės, kurios, kai vos ne vos atplėsi nuo akmens, pasirodo, viduje turi gyventoją.

Visi akmenys ten skylėti.

Tuo ir baigiasi mano marinistines biologijos ir geologijos žinios :))

Bet ir to užteko, kad turėčiau proto nešokineti nuo akmens ant akmens jūros link, kai potvyniai čia tokie greiti... :) Kitaip gali likti saloje, kuri pradings per dešimt minučių, ir tektų greitai išmokti plaukti...


13- 14 d.- Luaros upės slėnis

Nuostabios Luaros slėnio pilys, ir jų tiek daug! Važiavau jų apžiureti su kolega Žaku. Lankėmės Chambord renesanso stiliaus pily, prie kurios statybu planavimo, spėjama, prisidejo ir pats Leonardas da Vinčis (kuris, beje, praleido savo paskutiniuosius metus gretimoje pilyje, kur yra ir jo kūrinių muziejus. Žinote jo žymiuosius futuristinius brėžinius? Ten jie prikelti realybei..)

Leisiu už mane kalbėti nuotraukoms...

Nakvojome pas Žako brolį ir jo žmoną, kurios šaknys, beje, Lenkijoje. Atvykę buvome pasitikti su aperityvu- vynu bei įvairiais užkandžiais. Ir, žinoma, ramiai užkandžiavome ir šnekučiavomes... valandą... dvi... devintą vakaro jau nusprendžiau, kad šį kartą, matyt, viskas ir baigsis aperityvu, tad suvalgiau dar kelis sumuštinius ir visiškai nebejaučiau alkio. Tada kažkas sumanė pajuokauti, kad sėsim prie stalo. Kur gi ne, galvoju, jau tris valandas užkandžiavom ir aš jau pavalgiau. Bet penkiolika minučių vėliau, mano siaubui, visi pajuda link stalo! Ir kaip neįžeisti šeimininkės, kur krauna į mano lėkštę dideliausią porciją skaniai kvepiančio apkepo, kai aš ir labai norėdama jau...nebeįstengiu?! Taigi, taip teko išmėginti peržengti maisto priėmimo limitą... Bet deja dar daug liko lėkštėje, ir laukė skanūs sūriai bei desertas... Pamoka gauta. Prancūzijoj visą laiką turiu mokytis kantrybės.

Kitą dien lankėmes Samur miestelyje, kuriame yra viena iš nedaugelio pasaulyje olų gyvenviečių. Žmonės ten jau pora tūkstančių metų skaptavo kalkakmenį ir kūrė gyvenamąsias erdves. Dabar olose vargiai kas ar gyvena, tačiau pusė gan modernių namų yra tiesiog įaugę i uolas. Kalkamenį labai lengva apdoroti, tad iš jo čia statomi ištisi miestai. Beje, ir Chambord pilis tuo ne išimtis, bet ji nukentėjo, nes jos sienose gan lengva išraižyti savo vardą. Kur beeisi, vis vardai ir datos, siekiančios net 16 amžių. Vandalizmas ar jau dalis istorijos?.. Jums spręsti.

Dar pravažiavome neaprėpiamus vynuogių laukus bei aplankėme vyninę, kur vynas laikomas vėlgi olose. Ispanė gidė pasakojo apie vyninės istoriją ir gamybos procesus, o turo pabaigoje degustavome ten pagamintus gėrimus.





Beje, ar žinojote, kad vyrai, kilę is Limoges miesto, vadinasi limuzinais (limousines)?

Pirmiausia- tipiški prancūziški blyneliai crepes.
Jie barstomi cukrumi, liejami citrinos sultimis, arba tepami lydytu šokoladu, sviestu, medumi, abrikosų džemu... kuo tik norite. Arba į juos vyniojami visokie įdarai- sūris, kumpis, bananai... žinoma, ne viskas kartu :)
Žodžiu, labai paprastučiai blynai, panašius gamina ir mūsų močiutės. Tik skiriasi nuo jų tuo, kad labai jau plonytis ir didelis tas blynas išeiti turi- crepes dažniausiai kepa tiesiog ant specialios kaitlentės gatvėje ir parduoda juos kaip išsineštinį užkandį.

Ingredientai

• 1 puodelis miltų
• 1 arbatinis šaukštelis cukraus
• 1/4 šaukštelio druskos
• 3 kiaušiniai
• 2 puodeliai pieno
• 2 šaukštai išlydyto sviesto

1. Kartu sumaišyti miltus, cukrų bei druską. Dideliame inde suplakti kiaušinius su pienu (paprasčiau būtų naudoti elektrinį mikserį). Į tai suberti miltų, cukraus ir druskos mišinį ir maišyti, kol bus vientisa masė. Supilti lydytą sviestą ir taip pat išmaišyti.
2. Vidutiniškai įkaitinti keptuvę, įpilti šlakelį aliejaus. Vienam blynui reikia maždaug dviejų šaukštų mišinio. Apkepti abi puses iki vos paruduos, stengtis, kad būtų plonyčiai :)
   
3. Suvynioti su pasirinktinu įdaru.

Nuostabi pomidorų sriuba

Išties apie ją kvoste kvočiau šeimininkę,  pas kurią svečiavausi savaitgalį Ile d'Oleron saloje. Sriuba labai paprasta, nebūtų ir ką rašyti, bet dar tokios lyg ir dar neteko gaminti:
 
5 svogūnai
10 pomidorų
Alyvuogių aliejus
Provence prieskoniai
Vanduo

Pakepinti svogūnus, sudėti juos į puodą su verdančiu vandeniu kartu su supjaustytais pomidorus, pabarstyti prieskoniais, virti apie valandą. Nukėlus pertrinti (tuo ji ir skiriasi nuo tradicinių lietuviškų sriubų ) ir įpilti šlakelį alyvuogių aliejaus... :)
Pageidautina valgyti su bagete.
Niam!

Šįryt, po visų susirinkimų ir kasdieniškų reikalų aptarinėjimo, staiga suvokiau, kad jau 20 metų, kaip Lietuva yra atgavusi Nepriklausomybę.
Man turėtų duoti laisvadienį :))

O jei rimtai, tai išties nepaprasta, kaip lekia laikas. Ne tik Lietuvoje per tas dvi dešimtis, bet ir Prancūzijoje šiuos du mėnesius.

Su švente :)

Turejau elektrini dvirati. Vienai dienai. Kol galine padanga netiketai issileido per 10 sekundziu ir man reikejo pirma karta skambinus telefonu prancuziskai kalbant prasyti, koleges, kad atvaziuotu su masina paimti manes ir mano nelaimelio.

Isties didelio skirtumo tokiu vaziuojant nera, bet papildoma energija padetu kylant i kalva; pas mane kalvu beveik nera.

Dabar modernusis dviratis gydosi remontineje, ir kol specialistai bando diagnozuoti jo problema, grizau pas savo paprasta, iprasta ir ne toki jau prasta dvirati.

Kartu su bendradarbiais dvi dienas lankiau Adobe Photoshop kursus.
Siandien, deja, jie studijuoja Illustrator (as vakar suinstaliavau sia programa i astuonis kompiuterius, o man vietos kursuose ir neliko...), o as vargstu prie video scenarijaus ir plakatu EVS populiarinimui. Isejo taip, kad svarbia diena, kai pas mus bus vasaros darbu muge ir joje lankysis gal 800 zmoniu, as busiu isvykusi. Tai nesusipratimas, nes as juk sakiau kad pirksiu bilietus tai ir tai dienai, ir niekas nepriestaravo, kol nesusigriebe kai jau buvo per velu :) Taigi, vis tiek ketinu pasinaudoti sia proga populiarinti EVS, nors manes ten ir nebus. Paleisime video, bus galima pasiimti brosiuru, o demesi atkreips plakatai.

Vakar, po tylaus introspektyvaus savaitgalio, sulaukiau sveciu. Su kolumbiete, argentinieciu, dviem prancuzem ir vokiete gaminom pietu amerikos "kibinus" (empanadas). Tik skirtumas tas, kad jie naudoja kukuruzu miltu tesla. Buvo smagus komandinio darbo ir paskui valgymo vakaras, ir labai grazu is ju puses  buvo po visko padeti suplauti indus :))

Rytoj vel pakuojuosi daiktus, nes penktadieni vakare iskart po darbo savaitgaliui isvaziuoju i Ile d'Oleron netoli La Rochelle pas vienos is merginu tevus. Vaziuosime keturiese su masina, susiradom vairuotoja per Covoiturage- internetini projekta, padedanti iki maksimumo isnaudoti kelione automobiliu. Vairuotojas susiranda papildomu keleiviu, o jie jam kompensuoja dali islaidu benzinui. Ir vilkas sotus, ir avis sveika. Na, tikekimes. Ir dar reikia tiketis, kad ten, juros pakrantej, nera viskas nusiaubta, kaip per zinias rode. Savaitgali didelis vejas sutapo su potvyniu ir pakilusiu vandens lygiu, apseme daug namu, apie trisdesimt zmoniu zuvo sioje gamtos stichijoje. Va, sakiau kad vejas baisus buvo, netikejot :)

Kova salimais esantis kino teatras rodo nerealius daug apdovanojilmu sulaukusius filmus. Ir modernius, ir klasika... Tik laiko vis nera nueiti. O gal ir noro kartais truksta. Ech.