Pirmiausia- tipiški prancūziški blyneliai crepes.
Jie barstomi cukrumi, liejami citrinos sultimis, arba tepami lydytu šokoladu, sviestu, medumi, abrikosų džemu... kuo tik norite. Arba į juos vyniojami visokie įdarai- sūris, kumpis, bananai... žinoma, ne viskas kartu :)
Žodžiu, labai paprastučiai blynai, panašius gamina ir mūsų močiutės. Tik skiriasi nuo jų tuo, kad labai jau plonytis ir didelis tas blynas išeiti turi- crepes dažniausiai kepa tiesiog ant specialios kaitlentės gatvėje ir parduoda juos kaip išsineštinį užkandį.

Ingredientai

• 1 puodelis miltų
• 1 arbatinis šaukštelis cukraus
• 1/4 šaukštelio druskos
• 3 kiaušiniai
• 2 puodeliai pieno
• 2 šaukštai išlydyto sviesto

1. Kartu sumaišyti miltus, cukrų bei druską. Dideliame inde suplakti kiaušinius su pienu (paprasčiau būtų naudoti elektrinį mikserį). Į tai suberti miltų, cukraus ir druskos mišinį ir maišyti, kol bus vientisa masė. Supilti lydytą sviestą ir taip pat išmaišyti.
2. Vidutiniškai įkaitinti keptuvę, įpilti šlakelį aliejaus. Vienam blynui reikia maždaug dviejų šaukštų mišinio. Apkepti abi puses iki vos paruduos, stengtis, kad būtų plonyčiai :)
   
3. Suvynioti su pasirinktinu įdaru.

Nuostabi pomidorų sriuba

Išties apie ją kvoste kvočiau šeimininkę,  pas kurią svečiavausi savaitgalį Ile d'Oleron saloje. Sriuba labai paprasta, nebūtų ir ką rašyti, bet dar tokios lyg ir dar neteko gaminti:
 
5 svogūnai
10 pomidorų
Alyvuogių aliejus
Provence prieskoniai
Vanduo

Pakepinti svogūnus, sudėti juos į puodą su verdančiu vandeniu kartu su supjaustytais pomidorus, pabarstyti prieskoniais, virti apie valandą. Nukėlus pertrinti (tuo ji ir skiriasi nuo tradicinių lietuviškų sriubų ) ir įpilti šlakelį alyvuogių aliejaus... :)
Pageidautina valgyti su bagete.
Niam!

Šįryt, po visų susirinkimų ir kasdieniškų reikalų aptarinėjimo, staiga suvokiau, kad jau 20 metų, kaip Lietuva yra atgavusi Nepriklausomybę.
Man turėtų duoti laisvadienį :))

O jei rimtai, tai išties nepaprasta, kaip lekia laikas. Ne tik Lietuvoje per tas dvi dešimtis, bet ir Prancūzijoje šiuos du mėnesius.

Su švente :)

Turejau elektrini dvirati. Vienai dienai. Kol galine padanga netiketai issileido per 10 sekundziu ir man reikejo pirma karta skambinus telefonu prancuziskai kalbant prasyti, koleges, kad atvaziuotu su masina paimti manes ir mano nelaimelio.

Isties didelio skirtumo tokiu vaziuojant nera, bet papildoma energija padetu kylant i kalva; pas mane kalvu beveik nera.

Dabar modernusis dviratis gydosi remontineje, ir kol specialistai bando diagnozuoti jo problema, grizau pas savo paprasta, iprasta ir ne toki jau prasta dvirati.

Kartu su bendradarbiais dvi dienas lankiau Adobe Photoshop kursus.
Siandien, deja, jie studijuoja Illustrator (as vakar suinstaliavau sia programa i astuonis kompiuterius, o man vietos kursuose ir neliko...), o as vargstu prie video scenarijaus ir plakatu EVS populiarinimui. Isejo taip, kad svarbia diena, kai pas mus bus vasaros darbu muge ir joje lankysis gal 800 zmoniu, as busiu isvykusi. Tai nesusipratimas, nes as juk sakiau kad pirksiu bilietus tai ir tai dienai, ir niekas nepriestaravo, kol nesusigriebe kai jau buvo per velu :) Taigi, vis tiek ketinu pasinaudoti sia proga populiarinti EVS, nors manes ten ir nebus. Paleisime video, bus galima pasiimti brosiuru, o demesi atkreips plakatai.

Vakar, po tylaus introspektyvaus savaitgalio, sulaukiau sveciu. Su kolumbiete, argentinieciu, dviem prancuzem ir vokiete gaminom pietu amerikos "kibinus" (empanadas). Tik skirtumas tas, kad jie naudoja kukuruzu miltu tesla. Buvo smagus komandinio darbo ir paskui valgymo vakaras, ir labai grazu is ju puses  buvo po visko padeti suplauti indus :))

Rytoj vel pakuojuosi daiktus, nes penktadieni vakare iskart po darbo savaitgaliui isvaziuoju i Ile d'Oleron netoli La Rochelle pas vienos is merginu tevus. Vaziuosime keturiese su masina, susiradom vairuotoja per Covoiturage- internetini projekta, padedanti iki maksimumo isnaudoti kelione automobiliu. Vairuotojas susiranda papildomu keleiviu, o jie jam kompensuoja dali islaidu benzinui. Ir vilkas sotus, ir avis sveika. Na, tikekimes. Ir dar reikia tiketis, kad ten, juros pakrantej, nera viskas nusiaubta, kaip per zinias rode. Savaitgali didelis vejas sutapo su potvyniu ir pakilusiu vandens lygiu, apseme daug namu, apie trisdesimt zmoniu zuvo sioje gamtos stichijoje. Va, sakiau kad vejas baisus buvo, netikejot :)

Kova salimais esantis kino teatras rodo nerealius daug apdovanojilmu sulaukusius filmus. Ir modernius, ir klasika... Tik laiko vis nera nueiti. O gal ir noro kartais truksta. Ech.

Pabudau ketvirtą valandą ryto nuo triukšmo. Kažkas baladojasi (o tai mano gražiosios langinės ir dar nežinia kas), girdėti gaudesys, lyg griausmas. Staiga matau, kaip palei langą apšviestas gatvės lempų praskrenda didelis polietileninis maišas. Tada plakatas. Tada pakyla krūva ratu besisukančių lapų (o mano langas beveik trečiame aukšte). Sublyksi netoliese pravažiuojančios greitosios pagalbos tarnybos švyturėliai. O langinės vis dar baladojasi, vėjui besikėsinant išmušti lango stiklus. Stengiasi, bet negali, todėl įsiutęs dar aukščiau kelia lapus, dar greičiau suka juos į šokį.
Sunerimus patikrinu orų prognozes. Prancūzijos metereologinė tarnyba mano regioną pažymėjus raudona spalva ir įspėja sėdėti namie (o ką daugiau gali daryti vaiduoklių mieste sekmadienio paryčiais?).

Temperatūra: 11 ° C
Vėjo greitis: 83 km / h | Kryptis: 210 °
Gūsių: 109 km / h
Matomumas: 10km | Oro drėgmė: 71%
Jaučiasi kaip: 6 ° C

Visai primena senus gerus 1999 uosius, kai uraganas Anatolijus nuvertė Nidos saulės laikrodį, o pušys šalia mano sodo namelio demonstravo naujus atletinius lankstumo sugebėjimus. Ką gi, belieka tikėtis, kad didžiausia galima žala- tai vienas kitas subyrėjęs kaminas ar pasivaikščioti nusprendęs senas medis, o mano namas ir toliau stovės savo vietoje, nesusidomėjęs skraidančio namo filme "Up" ("Aukštyn") nuotykiais.

Reportažas anglų kalba

Sveiki visi,
"persiprašau" už suretėjusius įrašus. Išties, atrodo lyg manes dabar laukia kalnas darbų.

Pirmiausia galiu pasidžiaugti, kad pagaliau turiu telefono ryšį. Po apsvarstymų išsirinkau geriausią pasiūlymą su tarptautine kompanija Orange. Kartu įsigijau ir mobilųjį su prieiga prie interneto, ir dabar reikia tik tikėtis, kad naudosiuos juo teisingai ir mano sąskaita nepriaugs papildomais mokesčiais už nežinia ką.

Šią savaitę buvau jau dviejose prancūzų kalbos pamokose. Mokytoja Catherine irgi savanorė, bet už kursus visgi reikia mokėti. Ir moka mano organizacija nemažai. Catherine turi vilčių, kad per metus laiko iš manęs galima bus padaryti kažką :) t.y., gal galėsiu laikyti akademinio lygio kalbos egzaminą.
Taigi, du kartai per savaitę, šešios valandos besilaikymo įsitvėrus į gelbėjimosi ratą nesuprantamos kalbos vandenyne.

Sutikau pirmą ir, ko gero, vienintelį lietuvį savo regione.

Šiandien pirmąsyk savarankiškai prekinausi. Užtrukau, žinoma, nes reikia gerai pasigilinti į produktų pavadinimus, kad netyčia nenusipirkčiau, pvz., 'foie gras' (žąsų kepenų pašteto) vietoj medaus- o abu supakuoti labai panašiuose stiklainėliuose :)

Rezultatai- vidutinio dydžio parduotuvėje už 10,46 euro galite įsigyti:

60g soupe chinoise -1.59 (kiniška sriuba)
1L Crem.glac.menth.- 2.70 (mėtinių ledų indelis, neatsisakysiu)
Koenigsbier 50CL -0.65 (alaus skardinė)
Cornichons Moyens N1- 0.97 (taip Prancūzijoje vadinasi konservuotų agurkų stiklainis. Milda, jei skaitai šitai, turbūt prisiminsi, kaip lietuviai jų užsienyje pasiilgsta ir paskui namiokų būna pravardžiuojami raugintų agurkėlių mėgėjais :)
Bananes pre emballe- 1.15 (supakuoti bananai)
Lot 3 pomelos- 1.00 (greipfrutas. Maniau, kad sumokėsiu 0,45 euro už vieną, bet man paskaičiavo kaip už tris? :( )
Golden sachet- 2.40 (2kg obuolių)

Gal visgi ne taip jau baisu, gal apsieisiu ir be sudėtingos kelionės į už pusvalandžio kelio už miesto esančio prekybos centro?

Pazvelge i nuotrauka virsuje ir atidziai ja istyre, pabandykite suprasti, kodel man dabar parasyti paprasta sakini uztrunka keturiskart ilgiau.


Pridesiu dar viena uzuomina, tai susije ir su tuo, kad siame irase apleidau lietuviskus simbolius.

...

...


Na kaip sekesi?

Jei vis dar nezinote, apie ka kalbu, tai- nuostabusis prancuzu isradimas- AZERTY klaviatura, kuria dabar ir tenka rasyti.


QWERTY klaviatura, prie kurios mes priprate, taip vadinama pagal pirmasias virsutines eilutes raides. Raides taip buvo sudeliotos dar spausdinimo masineliu laikais, kad greitai jomis tarskinancios masinistes suletintu tempa ir nesugadintu klavisu. Taigi tycia isdestymas buvo kuo nepatogesnis, kai reciau naudojamos raides pakliuva po rodomaisiais pirstais. Dabar atsiradus kompiuterio klaviaturoms toks isdestymas nebeturi loginio pagrindo, bet vartotojai prie jo priprato. O prancuzai (ir belgai), zinoma, turejo padaryti savaip. Taigi jie sukeite reciau savo kalboje naudojamas raides su daznesnem (pvz., A su Q ir Z bei pakele M eilute auksciau) bei pridejo savo simboliu. Labiausiai erzina, kad norint padeti taska, reikia spausti Shift :)

Beje, mobilieji telefonai su pilna klaviatura taip pat, zinoma, naudoja AZERTY. Ketinu toki isigyti, ir bus linksma, kol priprasiu naujoviskai rasyti SMS!

Vakar vakare grįžau iš ilgos kelionės, po devynių dienų. Bus daugiau :)

Tik ką susigriebiau, kad visai mažai rašiau apie patį projektą ir ką aš jame veikiu.
            Taigi mano darbas yra jaunimo centre, kur taip pat veiklos randa ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės bei bedarbiai. Čia turime IT centrą, kur atvykusieji gali naudotis internetu, o jei darbo paieškoms ir spausdinti CV, tai nemokamai. Taip pat yra multimedijos centras su muzikos ir video įrašų studijoms bei kino teatras (į kurį galiu eiti nemokamai! Valio!). Beje, Prancūzijoje visa užsienio produkcija yra dubliuojama, net ir kino teatruose. Centras bendradarbiauja ir su virš dvidešimt sportinės veiklos organizatorių.

            Čia iš viso yra penki "animateurs", kas grynai prancūziškas terminas veiklos organizatoriams apibūdinti. Yra du garso inžinieriai, video technikas, sekretorė, ir daug kitų darbuotojų, ir šioje šaunioje kompanijoje įsiterpiu ir aš. Man patikėta reprezentuoti Lietuvą ir kartu Europos sąjungos savanorių tarnybą.

            Visas pirmas mėnuo man yra paskirtas aplinkos ir darbo stebėjimui bei adaptavimuisi. Ne visada apsieinu be streso (kaip kad kai reikėjo prisistatyti visam kolektyvui per bendrus pusryčius ir atlaikyti buvimą dėmesio centre), bet kad ir kaip bebūtų, visi iškylus problemai pagelbsti. Labiausiai rūpesčių ir susierzinimo kyla, kai negaliu savęs pilnai išreikšti ar suprasti ką sako kiti, nes trūksta kalbinių įgūdžių, tad turiu daaaaaaaaaaug motyvacijos kuo greičiau pramokti kalbą. Ir, žinoma, kol kas dar painiojuosi vardų ir pareigų sumaišty...

             Į darbą atvykstu devintą ryto dviračiu- kelionė teužtrunka keletą minučių, o riedėti lengva ir smagu. Bent jau palyginus su prieš tai tris metus turėtu dviračiu, šis yra žymiai kokybiškesnis- visgi verta investuoti į gerą daiktą (nors man jo nereikėjo pirkti... jį, kaip ir būstą, suteikė savivaldybė).

            Tuomet po ilgo sveikinimosi ritualo kelias valandas sėdžiu prie IT informacinio stalo, ausis ištempus klausausi kalbos, ir jau kai kuriuos dalykus suprantu, moku ką reikia pajungti, pažymėti lankytojų statistiką, ir pan. Kiekvieną dieną pasiekiu po mažą pergalę. Kitas savanoris Agustin šią savaitę baigė savo darbą pagal kontraktą, taigi nuo rytojaus būsiu be kompaniono, vertėjo ir mokytojo :( Gaila, bet ką padarysi.

            Pas mus dabar vyksta remontas. Darbuotojai tonomis plempia kavą- aš irgi neatsilaikiau, šiandieną pasiėmiau kapučino, cafe latte ir žalios arbatos atitinkamais laiko intervalais.

            12 valandą visi prapuola kas kur sau, bebėgdami dar šūkteli "bon appetit!". Pietų metas, žinoma. Pertrauka- pusantros valandos. Per ją spėju numinti iki valgyklos, pasilabinti su virėjomis, ramiai lėtai papietauti besimėgaujant skaniausiais pasaulyje batonu ir sūriu (ateityje tikėkitės prancūziškų receptų), paplepėti su prie stalo sėdinčiaisiais, parvažiuoti namo, snūstelėti... :D Prancūzų profesinės sąjungos, matyt, labai aršios, o gal ilgi pietūs yra tiesiog kultūrinis paprotys?.. Lietuviams labai praverstų tokia minutė, kai tikrai ramiai gali atsikvėpti... Koks kontrastas su tuo, kai ankščiau dirbdama gimtinėje teturėjau pusvalandžio pertauką.

Grįžusi dar sukuosi apie kompiuterius ir kalu prancūzų kalbos gramatiką iki pusės šešių, kai centras užsidaro. Šiandieną po darbo spėjau aplėkti mobiliųjų ryšių įmones ir susirinkti informaciją bei kainynus. Bevažiuojant akys užkliuvo už Lietuvoje pažįstamų parduotuvių- Promod, Esprit, Etam. Bus įdomu patikrinti prancūziškos ir lietuviškos pasiūlų skirtumus :) Ir visai kitas reikalas būtų pasivaikščioti miesto gatvelėmis besidairant į vieną kitą vitriną, negu kad be atokvėpio brautis pro minią prekybos centre...

 Kitąsyk reikės prisiminti išsitraukti fotoaparatą, manau jau seniai metas viską paįvairinti nuotraukomis.

 Rytoj žadu kepti pyragą, o trečiadienį laukia Agustin ir darbuotojų bendra vakarienė pažymint jo darbo metų pabaigą. Kitos dienos ryte išvykstu į Paryžių.